- dzindzė
- dzìndzė sf. (1) trikampė geležis, su kuria pritariama (skambinant) armonikai: Ne kožnam ir dzìndzė pavyksta įtart (mušti į taktą) Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
džindžė — ×džiñdžė (ang.) sf. (2), džìndžė (1) 1. Krš naminė degtinė: Ištraukėm butelį džìndžės Zr. Kur eisi, visur duok džiñdžės Rs. Geram džindžẽlę, numie darytą, rūkom taboką, darže augintą Trš. 2. denatūratas: Kiti ir džiñdžę geria Šl … Dictionary of the Lithuanian Language
džindžeryti — džindžẽryti, ija, ijo intr. smarkiai lyti: Lietus visą naktį džindžẽrijo Pn … Dictionary of the Lithuanian Language
dzindzėti — dzindzėti, dzìndza (dziñdzi), ėjo intr. skambėti, dindėti, dzingėti: Kažin kur toli varpelis dzìndza Sl. Rudenį toli girdisi, kap kas dzìndza (važiuoja per gruodą) Švnč … Dictionary of the Lithuanian Language
dzindzilėkas — dzindzilė̃kas sm. (2) žr. dzindzė: Su armonika grojo, ė dzindzilėkù pritarė Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
dzingelis — 1 dziñgelis sm. (1) 1. žr. dzindzė: Mes grajysim, o tu su dziñgeliu pritark, paskambyk Ėr. 2. išdykęs vaikas: Eik tu, dziñgeli! Vl … Dictionary of the Lithuanian Language
džindžininkas — ×džiñdžininkas ( inykas), ė smob. (1) kas džindžę geria: Tas džiñdžinykas prisprogęs gulia girtas Šl. Kas pri davatkų priklauso, kas pri džiñdžininkų Krš … Dictionary of the Lithuanian Language